Kažkam įprasta mityba yra bet koks pasitaikęs skaniau atrodantis ir už prieinamą kainą gaunamas maistas, saldumynai, čipsai, ledai. Kažkam įprasta, kai valgoma virta vištiena su žaliomis daržovėmis, kai vartojami papildai sportui ir sau visai neleidžiama angliavandenių. Pagal savo gyvenimo būdą žmonės renkasi mitybą ir savo judrumą. Tačiau judrumas kaip ir maistas – gali būti instinktų, arba gali būti proto sprendimas. Protas sako: reikia sveikai maitintis, reikia daugiau judėti, reikia sportuoti. Tačiau tinginio instinktas nuožmiai stengiasi išlikti lovoje nepajudinamas ir tiesiog nieko gero nenuveikti. Nesportuojantieji pavydi tiems, kas turi gražius kūnus ir sportą, tačiau patys gali tai turėti. Kas vyksta su žmogaus siela, sąmone, kai žmogus pasiryžta būti sportiškas ir sportuoja?
Valios ugdymas
Pirmiausia atsiranda nuolatinis valios stiprinimas. Valia yra kaip tam tikras raumuo: pradžioje jis silpnas, vėliau sustiprėja. Tad tie, kas pradeda sportuoti, iš pradžių būna mažiau ištvermingi, rečiau atsilaiko pagundoms. O tie, kas įsivažiuoja, įgyja daugiau atsparumo pagundoms maistui, tingėjimui. Jų dienoje tampa natūralus dalykas sveika proteinų mityba, papildai sportui, teisingi pasirinkimai dėl maisto ir pan.
Pasitikėjimas savimi
Kai žmogus ima ugdyti valią, jis ima labiau pasitikėti savimi, nes supranta, kad nėra tik lyg vėjo nublokštas skuduras, o yra stiprus ir galintis pasipriešinti daug kam individas. Tuomet atsiranda ir tas pasitikėjimas. Jo prideda ir tai, kad pamažu keičiasi išvaizda. Kiekvienas žmogus, kuris turi viršsvorio, sunkiai juda, prastai jaučiasi – mažiau pasitiki savimi nei tas, kurio gyvenimas yra sveikas maistas, kasdienis sportas, papildai sportui, valios ir kūno treniruoklės ir graži atletiška išvaizda. Gražūs žmonės visuomet labiau savimi pasitiki nei tie, kuriems dar iki grožio toli. Jie gali būti puikūs, linksmi, draugiški, geri, darbštūs, bet dažniausiai pasitikėjimo savimi pritrūksta, tokio romaus ir tvirto. Kartais vietoj jo būna perdėtas isteriškas pasitikėjimas savimi, nukreiptas į agresiją, kuomet kitas asmuo puolamas kaskart, kai tik kyla įtarimas, kad galbūt tai būtų kontrataka. Tačiau tai rodo tik dar didesnį nepasitikėjimą savimi, slepiamą po ta kauke. Sveikas, gražus, sportiškas žmogus gali būti savimi be kaukės ir pasitikėti savimi.
Džiaugsmas ir laimė
Galiausiai sportas mūsų organizme pajudina tokias apykaitas, kad atsiranda daugiau džiaugsmo ir laimės. Staiga viskas, kas mus supo, ima atrodyti ryškiau ir maloniau. Sportuojant gaminasi ir serotoninas, vadinamasis džiaugsmo hormonu.