Kai privatūs asmenys perka mišką, jis tampa nebe valstybės. Įdomu, ar Dzūkijos grybautojams juntami tokie pokyčiai, ar jie pastebi, kaip mažėja grybaujamo ploto dydis? Ir šiaip – kaip šiais metais grybai auga, ar daug galima pririnkti.
Sako, kad miško užtenka visiems
Patyręs grybautojas Jurgis sako, kad nors kažkas kartais pamažu ir perka mišką, bet tą pajausti dažniausiai būna sunku. Ne taip ir radikaliai sumažėja to miško plotai, ir jo užtenka visiems. „Net nežinau, kas ir kiek turėtų to miško nupirkti, kad mes nebeturėtume, kur grybauti. Jau ne vienas čia pirko, bet kažkaip vietos tikrai pakanka. Apskritai, kai grybauji, tai žinai, kad ne nuo to viskas priklauso, ar miškas didelis. Tiesiog reikia tam tikro klimato, gero lietaus, šiltos saulės, ir gali pririnkti labai daug. Netgi būna taip, kad diena jau baigiasi, o tu vis dar renki, ir jau labai daug pririnkai, o laiko nebėra. Žodžiu, kol kas tokios problemos nėra dėl perkamo miško. Man labiau nepatinka, kad žmonės perka plotus prie ežerų, upių, o paskui ten užsitvenkia sau tvoras ir padaro taip, kad neva ežeras yra jų. Įstatyme yra aiškiai parašyta, kad ežeras yra bendra nuosavybė, ir 5 metrai iki kranto negali būti jokių tvorų, tai yra vieta, skirta visiems, norintiems poilsiauti ir ten smagiai praleisti laiką. Tai nesuprantu, kodėl kiekvieną kartą, kai ateini išsimaudyti, arba būna uždėta tvora, arba ant vienintelio liepto, kur galėtų visi maudytis, jau 8 valandas stovi žvejys ir nieko nepagauna“ – sako Jurgis.
Geriau perka, negu kažkas jį žaloja
Kaip kalba grybautoja Marytė, jos nuomone, jau geriau miškus kažkas pirks, kad jie bent būtų panaudojami ir prižiūrimi. „Kai grybauju, aš visada aprenku ir šiukšles. Matau, kiek daug baisių dalykų žmonės padaro miškui. Niekam nesvarbu, kad jis būtų švarus, gražus, puoselėjamas. Kiekvienas labai gudrus primėtyti visokių šiukšlių, plastiko, skardinių, nuorūkų. Ko tik žmonės neprimėto. Ir tai yra labai nemalonu, žinant, kad miškas visų, jis valstybinis. Bet ar valstybė pasirūpina, kad jame nebūtų šiukšlių, kad būtų švaru ir žmonės galėtų mėgautis tokiu mišku? Dažniausiai nepastebiu tų pastangų, čia mes vietiniai patys tvarkomės. Todėl jau geriau tą mišką po truputį kažkas perka ir juo tada rūpinasi, ar kerta, ar kažką kita daro, nes dabar tiesiog gaila žiūrėti, kai tiek daug neprižiūrėto ploto“, – sako Marytė.